Naujausi įrašai

Šiluma niūriaspalviams auksavabaliams kaulų nelaužo arba puikus 2021 m. tyrimų sezonas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2021 metų liepa buvo karščiausias mėnuo nuo 1961-ųjų. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo net 22,1 °C. Jau kas tikrai džiaugėsi šios liepos karščiais, tai niūriaspalviai auksavabaliai (Osmoderma barnabita) – labai reta, šilumamėgė vabalų rūšis. Kai vasarą ilgiau kaip 3 dienas temperatūra dieną pakyla iki 25 °C ir daugiau, šie auksavabaliai pradeda naują ir paskutinį savo gyvenimo etapą – iš kokonų išnyra žvilgantys suaugėliai, kurių paskutinis gyvenimo tikslas yra susirasti porą ir pratęsti savo retą giminę. LIFE OSMODERMA komanda kaip tik per šiuos karščius (nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos) atliko niūriaspalvių auksavabalių monitoringą.

Šio monitoringo tikslas – išsiaiškinti, ar toje teritorijoje aptinkamas niūriaspalvis auksavabalis. Tyrimams pasirinktos tos teritorijos, kuriose yra tinkamos jiems buveinės – brandą pasiekę drevėti ąžuolai, liepos ir klevai, kuriems LIFE OSMODERMA projekto metu buvo taikomi priežiūros darbai, tokie kaip augavietės šviesinimas, lajos genėjimas siekiant ją stabilizuoti, plyštančių kamienų sujungimas jungtimis ir kitos. Tam į pagalbą buvo pasitelktos išmaniosios feromoninės gaudyklės, sukonstruotos ir išbandytos šio projekto metu.


Išmanioji feromoninė gaudyklė darbo vietoje

Pagrindinis jų privalumas – nuotraukų iš gaudyklių siuntimas kas dvi valandas. Projekto komandai užtenka turėti po ranka įrenginį su internetu, ir gaudyklių patikrinimas gali įvykti akimirksniu. Nebereikia kas antrą dieną važiuoti fiziškai patikrinti gaudyklių, o taip taupomas kuras – mažiau prisidedama prie klimato kaitos, ir darbo laikas, kurį galima skirti kitoms gamtosauginėms veikloms.


Pagautas! Pamačius tokią išmaniosios gaudyklės atsiųstą nuotrauką, iškart planuojama kelionė iki tyrimų taško siekiant kuo greičiau paleisti pakliuvėlį.

Rezultatai – puikūs! Iš 23 tirtų teritorijų, esančių tarp Kauno ir Vilniaus, net 19-oje pavyko privilioti šių gamtos retenybių. Tokie geri monitoringo rezultatai padeda įsitikinti, kad projekto lėšos gerinant auksavabalių buveinių sąlygas buvo panaudotos tinkamose teritorijose, kur ši reta vabalų rūšis gyvena arba gali gyventi.

Viena iš tokių vietovių – jiems skirta Buveinių apsaugai svarbi teritorija Neries upės šlaitas ties Verkiais, kurioje vykdome šios rūšies reintrodukciją naudodami dirbtines „dreves“ – trūnėsių pripildytus inkilus. Šioje teritorijoje pagautas vabalas buvo arba vienas iš Lietuvos zoologijos sode paaugintų ir į minėtuosius inkilus paleistų individų, arba išgelbėtasis Strėvininkų rąstų gyventojas. Suaugę individai čia buvo stebėti jau ir praeitais metais. Tai itin džiugina, nes rodo, kad vabalai persikelia į šlaite esančius tinkamus jiems medžius, kurių būklė buvo pagerinta vykdant projekto veiklas. Šis pagavimas suteikia dar daugiau vilčių, jog reintrodukcija vyksta sėkmingai ir niūriaspalvį auksavabalį pavyks grąžinti į šią istorinę jo buveinę Vilniuje.


Niūriomis spalvomis žvilganti retenybė

Verta paminėti, kad po pirmojo toje teritorijoje pagavimo gaudyklės buvo nukabinamos, kad kuo mažiau būtų trikdomas natūralus veisimosi procesas, o visi vabalai kuo skubiau paleisti ten, kur juos ir pagavome, kad per jiems likusį gyvenimo mėnesį dar spėtų sėkmingai pasidauginti. Visi pagavimo atvejai netrukus bus suvesti į Saugomų rūšių informacinę sistemą ir informacija perduota saugomoms teritorijoms, kurių prižiūrimuose miškuose buvo vykdomas šių metų monitoringas.