EAZA surengtame Gamtos apsaugos forume pristatyti planuojami projekto darbai

05/06/2018

 

Šiuolaikiniai zoologijos sodai vaidina vis didesnį vaidmenį laukinės gamtos apsaugoje. Šios institucijos prisideda prie įvairių gamtosaugos veiklų, pavyzdžiui, žmonių švietimo, kovos su nelegalia prekyba laukinėmis rūšimis, retų ir nykstančių rūšių populiacijų sukūrimo ex situ, t.y. zoologijos soduose. Kartais tai būna labai retos rūšys, gyvenančios nedidelėje teritorijoje, kurioje pasikeitus sąlygoms, rūšis visiškai išnyktų ir vieninteliai atstovai liktų zoologijos sode. Tokias rūšis vėliau įmanoma atkurti. Kartais tai plačiau paplitusios rūšys, bet kažkurioje vietovėje tapusios tokios retos, kad pačios atsikurti nebepajėgia. Tokiais atvejais, atkūrus rūšies buveinę ir paleidus zoologijos sode išveistų jauniklių, rūšis gali gyvuoti toliau. 
 

Tokių darbų pavyzdžiai buvo pristatinėjami EAZA (Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacija) gegužės 22 – 25 d. organizuotame Gamtos apsaugos forume, vykusiame Talino zoologijos sode. Šis forumas buvo skirtas kelioms gamtos apsaugos temoms, tokioms kaip nelegali prekyba laukine gamta, gėlavandenių rūšių apsauga, gamtos apsaugos pastangos Baltijos regione, žmonių įtraukimas į gamtosaugines veiklas, saugomų rūšių reintrodukcijos ir investavimas į gamtos apsaugą.

 

Forumo pranešimai buvo transliuojami internetu, o dabar jų įrašus galima pasižiūrėti čia. 
 

Lietuvoje tokios zoologijos sodo pagalba atkuriamos rūšys yra lūšys, didieji apuokai, baliniai vėžliai, raudonpilvės kūmutės ir niūriaspalviai auksavabaliai. Apie dvi iš šių rūšių, kurias saugant Lietuvos gamtos fondas dirba drauge su Lietuvos zoologijos sodu, forume pasakojo LIFE OSMODERMA projekto vadovė Dalia Bastytė. Balinių vėžlių apsaugos projektas vyko 2010 – 2014 metais. Jo metu buvo ne tik atkurtos buveinės baliniams vėžliams, bet ir išsaugoti vėžlių kiaušiniai, kuriuos vėžlės, neturėdamos tinkamų vietų kiaušiniams dėti, sudėdavo ant žvyrkelių. Tokie vėžlių kiaušiniai buvo surenkami, pristatomi į zoologijos sodą, ten specialiuose inkubatoriuose išperinami, vėžliukai paauginami ir paleidžiami į gimtąsias vietas. Projekto metu buvo paleisti 128 vėžliukai. Nors projektas jau baigėsi, bet zoologijos sodas drauge su saugomomis teritorijomis, kuriose gyvena vėžliai, šią vėžlių jauniklių apsaugos veiklą tęsia ir toliau. Antra rūšis yra niūriaspalvis auksavabalis. Šios rūšies apsaugos projektas „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ dar tik prasideda, auksavabliai zoologijos sode veisti dar nepradėti. Planuojama sukurti šios rūšies ex situ populiaciją Lietuvos zoologijos sode ir grąžinti niūriaspalvius auksavabalius į jų istorines radimvietes.

 


 

Please reload

Naujausi įrašai

Please reload

Archyvas

Please reload

Už šio tinklalapio turinį atsako tik jo autoriai. Jo turinys nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę. Nei Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME), nei Europos Komisija nėra atsakingos už jame teikiamos informacijos panaudojimą.

The sole responsibility for the content of this webpage,lies with the authors. It does not necessarily reflect the opinion of the European Union. Neither the EASME nor the European Commission are responsible for any use that may be made of the information contained therein.

Algirdo g. 22-3, Vilnius, 03218 Lietuva

©  LIFE OSMODERMA, 2017 
©  LIETUVOS GAMTOS FONDAS , 2017