„Vabalganiai“ šunys: kokiu būdu jie išmokomi atrasti vabalus?"

Šunys gali ieškoti narkotikų, draudžiamų pervežti per sieną gyvūnų ar jų dalių, surasti pasiklydusius žmones miške ir kalnuose. Jie gali sekti žvėries pėdsakais padėdami šeimininkui medžioti arba užuosti po žeme augančius brangiausius grybus – trumus. Šuns uoslė tūkstantį ar daugiau kartų jautresnė, nei žmogaus. Ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda netikėtų šios keturkojų savybės pritaikymo būdų. Pavyzdžiui, liepos pradžioje atvykusi biologė ir šunų trenerė iš Austrijos mokė tris lietuviškus šunis užuosti niūriaspalvio auksavabalio lervas.

Kas tie osmošunys?

Viešnios, šunų trenerės licenciją turinčios dr. Gabriele Sauseng teigimu, šį, aplinkosaugininkams daugybę laiko sutaupyti galintį darbą, geba dirbti bet kokios veislės šunys.

G.Sauseng pasakoja, jog treniruoti šunis pradėjo prieš 20 metų, kai dar mokė juos rasti žmones. Vėliau sekė trumų (itin vertinamų grybų), rytinių ūsuočių (invazinių vabalų) paieškos ir galiausiai, 2013-aisiais metais Italijos niūriaspalvio auksavabalio apsaugos grupei toptelėjo mintis, kad šunys galėtų padėti atrasti ne tik kenkėjus, ar vertingus grybus, bet ir vertingus vabalus.

Pirmasis niūriaspalvį auksavabalį gebantis užuosti šuo Teseo buvo ištreniruotas 2014-aisiais. Šiuo metu, kai tam treniruojami ir šunys Lietuvoje, tokių šunų yra Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Jis vadinami „osmošunimis“ (nes niūriaspalvis auksavabalis lotyniškai vadinamas Osmoderma eremita).

Ankstesni paieškų metodai: gamtininkai – nusiplūkę, vabalai negali poruotis

Lietuvos gamtos fondas šiuo metu vykdo projektą, kuriuo siekiama išsiaiškinti naujas niūriaspalvio auksavabalio gyvenamas teritorijas. Lietuvos gamtos fondo direktoriaus Edmundo Greimo teigimu, tam tikslui gamtininkai arba turi kopti į medžius ir tikrinti, ar drevėse yra auksavabalio lervų, arba išdėlioti daugybėje vietų specialias gaudykles, su vabalus viliojančiu kvapu. Gaudykles gamtininkai turi itin dažnai tikrinti, kad vabalams nieko blogo nenutiktų.

„Įsivaizduokite: niūriaspalvio auksavabalio lerva trejus metus būna tokios būsenos. Vėliau – išsirita į suaugėlį vabalą ir skraido bei gali poruotis vos 3-4 savaites. Turime labai intensyviai dirbti būtent tomis savaitėmis, pastatyti gaudykles ir jas tikrinti. Į gaudykles dedame puvėsių, senų lapų, sutrūnijusios medienos, kad vabalas ten jaustųsi gerai, bet vis dėlto, tuo metu, kol jis yra gaudyklėje, mes sulaikome jį nuo poravimosi!“, – paaiškino Lietuvos gamtos fondo projekto vadovė Dalia Bastytė.

Niūriaspalviai auksavabaliai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma rūšis praktiškai visoje Europoje. Todėl siekiama kuo mažiau trukdyti jų poravimosi procesą.

Šunys irgi klysta – tačiau dažniau šeimininkai juos supranta neteisingai

Tuo metu šunys gali tiesiog parodyti gamtininkams medį, kuriame gyvena niūriaspalvio auksavabalio lerva. Viešnia iš Austrijos, dr. G. Sauseng papasakojo, kaip jie to išmokomi.

„Turime susieti šuns galvoje kvapą su teigiama emocija. Taigi pirmiausia duodame šuniui pauostyti tikrą lervą – ir iškart apdovanojame kokiu nors skanėstu“, – aiškino dr. G. Sauseng.

Paskutinei treniruotei su viešnia iš Austrijos pasirinktas Dūkštų ąžuolynas, kuriame iš tiesų gausu niūriaspalvių auksavabalių. Treniruotėje dalyvavo trys Lietuvos gamtos fondo darbuotojų augintinės: Berta, Uoga ir Taiga. Trenerės teigimu, tapti vabalų paieškos profesionalėmis joms prireiks pusantrų arba dvejų metų.

Bet gal ir šunys kartais klysta?

„Taip, jie padaro klaidų nuo 4 iki 15 % atvejų. Tačiau šuo turi turėti stiprų ryšį su šeimininku ir šis turi suvokti – ar tai tikrai klaida? Kažkada paprašytas užuosti invazinį, miškus naikinantį vabalą rytinį ūsuotį mano šuo lakstė kaip paklaikęs lodamas, nuo vieno medžio prie kito. Pagalvojau, kad jam reikia poilsio. Tačiau kitą dieną jis elgėsi taip pat – pasirodo, miškas buvo taip paveiktas šio vabalo, kad visi medžiai buvo užkrėsti jo lervomis, šuo negalėjo net suvokti, į kurį medį „rodyti“, – prisiminė dr. G. Sauseng.

Gamtosaugininkai laukia pastiprinimo

Šunų treniruotėms naudojamos arba niūriaspalvio auksavabalio lervų išmatos, arba specialūs celiuliozės filtrai su lervos kvapu. Lietuvos gamtos fondo projekto vadovė Dalia Bastytė prisiminė, kaip dienos pabaigoje šunys dvejodami, tačiau vis tik praėjo medį, kuriame gyveno ne niūriaspalvio auksavabalio, bet jam giminingo vabalo lervos ir aiškiai rodė ženklus ties medžiu, kur tikrai yra ieškomo vabalo lervų.

Šiuo metu Lietuvos gamtos fondas mėgina atrasti naujas niūriaspalvio auksavabalio gyvenamas teritorijas visoje Lietuvoje. Kadangi plotai – itin dideli, tikimasi, kad jau netrukus į vabalų „žvalgybą“ bus galima vykti su keturkojėmis padėjėjomis. Iš anksčiau žinomos niūriaspalvių auksavabalių populiacijos gyvena Dūkštų bei Kauno ąžuolynuose. Gamtos fondo specialistų užduotis, pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LIFE Osmoderma“, bus šias teritorijas saugoti ir sujungti tarpusavyje – jei ne ąžuolais ar kitais medžiais senoliais, tai bent auksavabaliams skirtais inkilais, kad vabalai, panorėję, galėtų nuskristi pas „giminaičius“.