Pagrindinis
Naujienos
Ką saugome?
Ką veikiame?
Kur dirbame?
Galerija
Apie projektą
Pagrindinis
Naujienos
Ką saugome?
Ką veikiame?
Kur dirbame?
Galerija
Apie projektą
Naujienos
Kur dirbame?
Publications
Home
What?
Where?
Gallery
About project
How?
Pagrindinis
Naujienos
Ką saugome?
Kur dirbame?
Galerija
Leidiniai
Apie projektą

Naujausi įrašai

Projekto rezultatai
  • 03-31

Projekto rezultatai

Mokslininkų sukurtas metodas leis tiksliau prognozuoti O. eremita populiaciją
  • 02-01

Mokslininkų sukurtas metodas leis tiksliau prognozuoti O. eremita populiaciją

Iš lauko darbų dienoraščio: kas matėt medį senolį?
  • 2021-12-06

Iš lauko darbų dienoraščio: kas matėt medį senolį?

Visoje Lietuvoje vyksta niūriaspalvio auksavabalio tyrimai

Visoje Lietuvoje vyksta niūriaspalvio auksavabalio tyrimai

Vasarą aktyvūs ne tik mums gerai pažįstami vabzdžiai, bet ir reti bei paslaptingi niūriaspalviai auksavabaliai (Osmoderma barnabita). Šių vabalų suaugėliai skraido ir ieško sau poros tik birželio – rugpjūčio, intensyviausiai liepos mėnesį (tikslus laikotarpis priklauso nuo vyraujančių oro sąlygų). Trumpai gyvenančio auksavabalio tikslas – padėti kiaušinius į gyventi tinkamas senų medžių dreves. Todėl ateitį kruopščiai planuojantys patinai, užuot skraidę paskui pateles, pirmia
Akimirkos iš renginio „Gamtos paslaptys Kauno ąžuolyne“

Akimirkos iš renginio „Gamtos paslaptys Kauno ąžuolyne“

Birželį gamtininkai, arboristai, vabalų specialistai kauniečiams Kauno ąžuolyne pasakojo apie čia gyvenančias rūšis. Arboristai atskleidė medžių senolių reikšmę bei metodus, kuriais profesionalai geba pratęsti medžio amžių, Tado Ivanausko muziejaus specialistai pasakojo apie ant šių medžių gyvenančius visoje Europoje itin saugomus vabalus – niūriaspalvius auksavabalius. Ornitologai, šikšnosparnių ekspertai atskleidė, kokį prieglobstį ir nakvynę seni medžiai suteikia smulki
„Vabalganiai“ šunys: kokiu būdu jie išmokomi atrasti vabalus?"

„Vabalganiai“ šunys: kokiu būdu jie išmokomi atrasti vabalus?"

Šunys gali ieškoti narkotikų, draudžiamų pervežti per sieną gyvūnų ar jų dalių, surasti pasiklydusius žmones miške ir kalnuose. Jie gali sekti žvėries pėdsakais padėdami šeimininkui medžioti arba užuosti po žeme augančius brangiausius grybus – trumus. Šuns uoslė tūkstantį ar daugiau kartų jautresnė, nei žmogaus. Ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda netikėtų šios keturkojų savybės pritaikymo būdų. Pavyzdžiui, liepos pradžioje atvykusi biologė ir šunų trenerė iš Austrijos mokė
1
2

Už šio tinklalapio turinį atsako tik jo autoriai. Jo turinys nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę. Nei Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA), nei Europos Komisija nėra atsakingos už jame teikiamos informacijos panaudojimą.

The sole responsibility for the content of this webpage,lies with the authors. It does not necessarily reflect the opinion of the European Union. Neither the CINEA nor the European Commission are responsible for any use that may be made of the information contained therein.

osmoderma@glis.lt

Algirdo g. 22-3, Vilnius, 03218 Lietuva

©  LIFE OSMODERMA, 2017 
©  LIETUVOS GAMTOS FONDAS , 2017