Parengta niūriaspalvio auksavabalio veisimo programa padėsianti rūšies populiacijų atkūrimui

Mažėjant senų, drevėtų ir dažnai nebeišvaizdžių medžių skaičiui nyksta daugybė nuo jų priklausomų gyvūnų, grybų ir kerpių. Vienas iš jų – šių nykstančių rūšių ambasadorius – niūriaspalvis auksavabalis.

Tačiau spartus buveinių nykimas yra ne vienintelė šios rūšies išlikimui iškylanti kliūtis. Sekanti bėda atsiranda, kai buveinių lieka taip retai, kad netgi atkūrus tinkamą buveinę, retieji vabalai ten nebegrįžta, kadangi niūriaspalvis auksavabalis yra labai sėsli rūšis ir artimiausia vieta, kurioje jie dar gyvena, jau yra per toli.

Siekdami pagerinti bei atkurti šio paslaptingo ir reto vabalo populiaciją parengėme niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) veisimo programą. Šios programos tikslas yra niūriaspalvio auksavabalio ex situ populiacijos sukūrimas Lietuvos zoologijos sode, kuri būtų naudojama rūšies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse.

Šio tikslo planuojama siekti keliais etapais:

• Atkuriant gerą niūriaspalvio auksavabalio buveinių būklę;

• Surenkant niūriaspalvio auksavabalio individus ex situ populiacijos įkūrimui;

• Įkuriant ex situ populiaciją Lietuvos zoologijos sode;

• Paleidžiant išveistus niūriaspalvių auksavabalių individus į atkurtas buveines;

• Vykdant atkurtos populiacijos monitoringą.

Kiekvieno šios veisimo programos etapo įgyvendinimas reikalauja kruopštaus ir atidaus specialistų darbo, kuris turi būti gerai apgalvotas.

Pavyzdžiui, atkuriant gerą buveinės būklę seni drevėti lapuočiai medžiai anksčiau augę atvirose teritorijose (medžiais apaugusiose ganyklose, pamiškėse, senuose dvarų parkuose, aplink sodybvietes) turi vėl būti atveriami šviesai, pašalinant juos gožiantį jaunuolyną. Negalima leisti įsigalėti ir invazinėms rūšims (pvz. uosialapiui klevui).

Žinoma, labai svarbu pagerinti ir pačių senųjų medžių būklę: siekiant išvengti kamieno ar kamieninių šakų lūžimo, kai kurie medžiai turi būti sutvirtinami jungtimis, jų laja palengvinama įvykdant dalinę lajos redukciją, aeruojamas, tręšiamas ar mulčiuojamas dirvožemis po laja, jei medis auga žmonių lankomoje vietoje – sumažinama rizika žmonių saugumui.

Kitas sunkus ir daug iššūkių keliantis etapas yra įkurti bei palaikyti ex situ populiaciją Lietuvos zoologijos sode. Norint užtikrinti gyvybingą ir sveiką šio vabalo populiaciją reikia užtikrinti daug specifinių sąlygų reikalingų šio vabalo lervoms išgyventi, išsivystyti į vabalus ir veistis.

Vykdanti šią veisimo programą bus ne tik atkuriamos niūriaspalvio auksavabalio populiacijos istorinėse buveinėse. Juk šis paslaptingas vabalas – skėtinė rūšis, tad atkuriant jam svarbias buveines kartu pagerinamos sąlygos ir kitoms nuo senų medžių priklausomoms rūšims.