Kokia priežiūra reikalinga medžiams senoliams?

Kodėl medžiams reikalinga pagalba?

Gal kartais ir atrodo, jog seni medžiai puikiai auga savaime, ar kad jų priežiūrą gali atlikti bet kas. Tačiau tiesa yra kitokia – daugeliui senų medžių reikalinga žmogaus pagalba, kuri turi būti suteikiama tik šią sritį išmanančių žmonių. Kyla klausimas kodėl, juk medžio augimo procesas atrodo paprastas ir nereikalaujantis jokios pagalbos.

Verta prisiminti, jog gamtinę brandą pasiekusių medžių amžius siekia kelis šimtus metų, tad pokyčiai juos supo nuolat. Žmogaus ar kitų aplinkybių dėka tokių medžių aplinka dažniausiai yra pasikeitus, pavyzdžiui, kažkada atvirai augę medžiai dabar jau yra užgožiami augančių krūmų ar kitų medžių. Nereikia pamiršti, jog žmogus norėdamas gero sau ar medžiui bandydavo prisidėti prie jo augimo - genėdavo trukdančias šakas ar kitais netinkamai būdais bandydavo gelbėti senolius.

Kokias problemas tenka spręsti tiems, kurie nori teisingai pagelbėti medžiams senoliams?

Turbūt daugelis esate matę užcementuotas medžių dreves, kurios medžiui senoliui turėtų suteikti stabilumą, o galbūt spręsti kitas problemas. Iš tiesų toks poelgis yra žalingas medžiui, po betonu besikaupianti drėgmė skatina dar didesnį puvimą, atsiranda puikios sąlygos augti pelėsiui. Rūšys, kurios gyvena drėvese netenka savo unikalios buveinės. Tad, norintiems padėti, reikia kruopščiai išvalyti užcementuotą drevę dar daugiau nepažeidžianti medžio kamieno.

Medžių genėjimas jau nuo seno yra tapęs svarbia jų formavimo priemone. Teisingai genint galima pažeminti medžio svorio centrą ar koreguoti nesimetrišką lają, taip apsaugant seną medį nuo išvirtimo, kamieno skilimo ar šakų lūžimo. Tai ypač aktualu medžiams, augantiems greta žmogaus – gyvenvietėse ar šalia kelių. Tačiau neteisingai genimas medis, gali sukelti dar daugiau problemų negu norėta išspręsti. Praeityje padarytos klaidos skaudžiai atsiskleidžia po keliasdešimt metų, o jas išspręsti reikia daug žinių ir atidaus darbo.

Kita dažna problema, su kuria susiduria medžiai senoliai – tai konkurencija su jaunais medžiais, kai pastarieji sparčiai augdami užgožia saulės šviesą ir taip keičia medžio augimą. Tokiais atvejais dalis jaunų, neprioritetinių medžių yra pašalinami. Tokiu būdu yra sudaromos geresnės augimo sąlygos ir užtikrinama ilgesnė gyvavimo trukmė, kultūrine ir biologine prasmėmis ypač vertingiems medžiams senoliams.

Darbų metu susidariusi negyva mediena taip pat yra ne šiukšlė. Jei leidžia sąlygos negyva mediena (šakos, kamienai) turi būti paliekama vietoje – joje prieglobstį randa vabzdžiai, ant jų įsikuria retos samanų, kerpių bei grybų rūšys.

Žinoma, norint atlikti tokius svarbius ir sudėtingus darbus reikia tinkamos įrangos ir pasirengimo. Tad tikrai ne kiekvienas norintis padėti medžiui bei apsaugoti žmones nuo galimos žalos gali tai padaryti. Kaip jau supratome, jog netinkamai atlikti darbai sukelia dar daugiau problemų.

Medžių priežiūra - sudėtingas ir žinių reikalaujantis darbas

Medžių priežiūra yra sudėtingas, daug teorinių ir praktinių žinių reikalaujantis darbas. Geriausiai medžio struktūrą, augimo ypatumus ir priežiūros svarbą supranta profesionalūs arboristai – specialistai, atliekantys praktinę medžio priežiūrą (genėjimą, šakų ar kamienų parišimą). Šis darbas reikalauja ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir fizinės ištvermės – nėra lengva visą dieną praleisti dirbant aukštai medyje. Profesionalūs arboristai ne tik rūpinasi medžiu, bet ir jo aplinka.

Medžių tvarkymas vyko nuo senų laikų tačiau arboristika kaip sritis pradėjo vystytis maždaug nuo XX amžiaus pradžios. 1924 metais metais pasaulinės arboristų visuomenės dėka buvo įkurta Tarptautinė arboristų draugija (International Society of Arboriculture – ISA). Šios draugijos dėka profesionali medžių priežiūra tapo vis geriau žinoma. ISA profecionaliam arboristui gali suteikti medžių rizikos vertinimo kvalifikaciją (ISA TRAQ).

Siekiant gerinti medžių priežiūros kokybę, dar XX a. pabaigoje buvo sukurta arboristų kvalifikacijos kėlimo sistema - sertifikatas „European tree worker“ arba trumpiau ETW, kurį suteikia Europos arboristikos taryba (European Arboricultural Council – EAC) . Norintys gauti ETW sertifikatą turi išlaikyti teorinį bei praktinį medžių priežiūros egzaminą, kurio reikalavimai yra vieningi visose Europos šalyse. Lietuvoje šiuo metu šį sertifikatą turi 3 arboristai, kaimyninėje Latvijoje tokių arboristų profesionalų yra net 12.

Projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ metu medžių priežiūros darbai yra atliekami profesionalių arboristų, turinčių šį sertifikatą. Tikimasi, kad per kelis ateinančius metus arboristikos lygis Lietuvoje sparčiai kils ir šalyje gausės profesionaliai prižiūrimų medžių senolių.

Naudingos nuorodos: http://arboristuasociacija.lt/ http://arboristai.lt/ https://www.eac-arboriculture.com/

https://www.isa-arbor.com/