Kauno ąžuolyno medžių tvarkymas - daug dėmesio reikalaujanti užduotis
Kauno ąžuolynas labai svarbus kauniečiams kaip kasdieninio poilsio vieta. Tačiau jis turėtų rūpėti kiekvienam lietuviui – tai didžiausias ąžuolynas Europoje! Be to, ši unikali teritorija yra svarbi ir kitiems gyventojams. Vieni jų turi sparnus, kiti – daug kojų, o treti, ir viena, ir kita. Nemažai jų yra labai retai kur sutinkami, nes kitokie butai negu seni, drevėti, saulės gerai įšildomi ąžuolai, jiems netinka. Todėl Kauno ąžuolynas susilaukia daug gamtininkų dėmesio. Šis miesto miškas turi Buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą, kurios priežiūrai šį pavasarį buvo patvirtintas gamtotvarkos planas.
Pirmoji užduotis įgyvendinant gamtotvarkos planą – apžiūrėti numatytus medžius ir patikslinti kokie darbai yra būtini norint užtikrinti gerą senų ąžuolų būklę. Dėl didelės ąžuolyno reikšmės įvairiems (dvikojams ir daugiau kojų turintiems) gyventojams ir Lietuvos gamtos fondo pastangų suderinti įvairius poreikius, šiai užduočiai buvo sušaukta komisija. Į komisiją, rekomendavus Kauno bendruomenių centrų asociacijos tarybos pirmininkui Ramūnui Navickui, pakviestas asociacijos „Žaliasis ąžuolynas“ pirmininkas profesorius Saulius Kaušinis. Kauno miesto savivaldybę komisijoje atstovauja Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Birutė Rondamanskienė, Lietuvos gamtos fondą – gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras. Daugiausia techninių medžių priežiūros žinių turintis komisijos atstovas yra ETW („European Tree Worker“) sertifikuotas arboristas Renaldas Žilinskas. Prie komisijos taip pat prisijungė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ želdinių ir miško parkų priežiūros specialistas Mindaugas Cedronas, „LIFE OSMODERMA“ projekto vadovė Dalia Bastytė-Cseh ir kiti Lietuvos gamtos fondo darbuotojai.
Ši komisiją darbą ąžuolyne pradėjo gegužės 2 dieną nuo Dariaus ir Girėno paminklo, eidama prie kiekvieno gamtotvarkos plane numatyto ąžuolo (tokių visoje ąžuolyno teritorijoje yra virš 500) ir diskutuodama, kokių priemonių reikia to medžio būklės pagerinimui ir ilgaamžiškumo užtikrinimui. Pirmąją dieną įvertinti 36 ąžuolai. Jie visi skyrėsi ne tik aukščiu ar apimtimi, bet ir būkle. Vieni senoliai yra nukentėję nuo tyčinių gaisrų, kitų drevės užbetonuotos norint jiems „pagelbėti“, o dalis galiūnų suka šakas ir kamienus norėdami konkuruoti su šviesą užstojančiais jaunais medžiais. Kiekvienam apžiūrėtam medžiui suteikiamas identifikacinis numeris, jis suvedamas į gamtininkų duomenų bazę.
Daug senų ąžuolų yra užgožti jaunų medžių (liepų, klevų, uosialapių klevų ir raudonųjų ąžuolų), kurie peraugdami ąžuolų lajas trukdo augti ąžuolo šakoms, taip pat pietinėje pusėje užstoja šviesą būtinai reikalingą šviesiamėgiams ąžuolams. Dėl šios priežasties kai kurie ąžuolus užgožiantys medžiai bus nukirsti, atveriant erdvę seniesiems medžiams. Daugumai ąžuolų bus patrumpinta viena ar kita lajos šaka, atliekami kiti lajos genėjimo darbai. Aplink kai kuriuos ąžuolas rastas suplūktas žvyras, tokiems medžiams bus gerinamas dirvožemis. Ten, kur įmanoma, specialistai iš medžių drevių iškrapštys cementą ir uždengs jas apsauginėmis grotelėmis, kad ten nebūtų metamos šiukšlės, ar mėginama medį padegti. Į kai kurias dreves bus įstatyta priešgaisrinė signalizacija. Kadangi Kauno ąžuolynas yra miesto miškas ir jame vaikšto daug žmonių, bus rūpinamasi ir lankytojų saugumu: virš takelių šalinamos sausos šakos, nugenimi ir pažeminami nudžiūvę ąžuolai, taip sumažinant jų išvirtimo tikimybę.
Nors pirmoji komisijos darbo diena nelepino geromis oro sąlygomis, Lietuvos gamtos fondo specialistai stengėsi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie planuojamus darbus ir jų prasmę. Todėl Dalia Bastytė-Cseh bei komisijos nariai išsamiai papasakojo žurnalistams kokie darbai dirbami ąžuolyne:
Apie Kauno ąžuolyno ir Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos planus daugiau paskaityti galima čia: