Skilusi niūriaspalvio auksavabalio tapatybė: Osmoderma eremita vs. Osmoderma barnabita
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo neaiškumų dėl lietuviško ir lotyniško rūšies pavadinimų naudojimo bei rūšies paplitimo Europoje. Lietuviškas pavadinimas yra vienas – niūriaspalvis auksavabalis. Biologijos moksluose (tiek zoologijoje, tiek botanikoje) yra priimta naudoti lotyniškus rūšių pavadinimus, tai leidžia tarpusavyje geriau susikalbėti skirtingų šalių mokslininkams. Taip pat lotyniškų pavadinimų rūšims suteikimas yra aiškiai ir griežtai reglamentuotas. Niūriaspalvis auksavabalis, kaip ir daugelis kitų gyvūnų ir augalų rūšių savo lotynišką pavadinimą yra gavęs dar XVIII a., kai vyko tuometinis proveržis gyvūnų ir augalų sistematikoje. Tačiau suprantama, kad mokslui vystantis, buvo atliekama vis daugiau rūšių paplitimo, biologijos ir sistematikos tyrimų. Maždaug XIX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje labai suaktyvėjo ir genetiniai įvairių rūšių tyrimai, pagrindinis jų tikslas – nustatyti rūšių tarpusavio giminingumą. Tokiu būdu daugelio augalų ir gyvūnų rūšių pavadinimai buvo tikslinami, išskiriamos naujos rūšys ar kelios rūšys apjungiamos į vieną.
Mokslinės diskusijos dėl niūriaspalvio auksavabalio paplitimo ir rūšies vientisumo taip pat kilo jau XX a. Entomologai (mokslininkai, tyrinėjantis vabzdžius) aiškinosi, ar Europoje tikrai gyvena tik viena Osmoderma genties rūšis, ar keletas? XX ir XXI amžių sandūroje buvo atlikti išsamūs niūriaspalvio auksavabalio genetiniai tyrimai. Pagrindinis jų rezultatas – anksčiau visoje Europoje gyvenančia viena rūšimi laikyta Osmoderma eremita buvo išskirta į 4 ar net 5 rūšis. 2007 m. buvo publikuotas pirmasis mokslinis straipsnis su šios rūšies paplitimo Europoje žemėlapiu. (Šaltinis: Audisio ir kiti, 2007 „Updating the taxonomy and distribution of the European Osmoderma, and strategies for their conservation (Coleoptera, Scarabaeidae, Cetoniinae).“ Vėliau. pvz. 2017 m., atlikus dar išsamesnius rūšies tyrimus, rūšies paplitimo žemėlapis buvo dar tikslinamas. (Šaltinis: Maurizi ir kiti, 2017 “Guidelines for the monitoring of Osmoderma eremita and closely related species“) Genetiniai tyrimai buvo atlikti ir kaimyninėje Latvijoje (2014-2018 m.), bei Lietuvoje (2018-2019 m.)
Remiantis visais šiais duomenimis, Lietuvoje gyvenančią rūšį niūriaspalvį auksavabalį lotyniškai galima vadinti arba Osmoderma eremita sensu lato (sensu lato iš lotynų kalbos - plačiąja prasme, turint omeny visoje Europoje aptinkamą šios rūšies kompleksą) arba Osmoderma barnabita, turint omenyje būtent centrinėje ir rytinėje Europos dalyse gyvenančią rūšį. Skirtumai tarp šių rūšių yra iš esmės genetinio lygmens. Gyvenimo būdu, buveinės poreikiais ir išvaizda išskirtos rūšys nesiskiria ir plika akimi yra neatskiriamos. Sistematinis rūšies išskaidymas yra svarbus moksliniu požiūriu, tačiau neturi jokios įtakos rūšies apsaugos statusui.
Lietuvos gamtos fondas, vykdydamas projektą „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ komunikacijoje bei leidiniuose naudoja tiek lietuvišką, tiek abu lotyniškus pavadinimus. Gamtosaugine prasme nėra esminio skirtumo, kaip rūšis pavadinta. Esminis tikslas – rūšies ir jos buveinės išsaugojimas. Pavyzdžiui, inventorizavus biologine prasme vertingiausius senus medžius, su jų savininkais buvo pasirašomos medžių apsaugos sutartys ir atliekami arboristiniai senų medžių priežiūros darbai, tokiu būdu pagerinant medžių būklę ir užtikrinant jų ilgaamžiškumą. Tokie darbai buvo atlikti 634 brandiems medžiams teritorijoje tarp Vilniaus ir Kauno.
Ši rūšis dėl savo retumo ir išskirtinumo yra įtraukta į įvairius Lietuvos ir Europos saugomų rūšių sąrašus: Lietuvos Raudonąją knygą, Berno konvenciją, IUCN Europos saproksilinių vabalų raudonąją knygą, ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus (prioritetinės apsaugos). Lietuvoje niūriaspalvio auksavabalio išlikimui pavojus kyla dėl mažėjančio tinkamų buveinių ploto ir blogėjančios esamų buveinių kokybės. Pagrindinė grėsmė yra senų lapuočių medžių žuvimas ar iškirtimas.
Rūšies apsaugą Europos mastu reglamentuoja Buveinių Direktyva (pilnas pavadinimas: Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos). Tai yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų gyvosios gamtos apsaugai. Pirmoji jo versija buvo išleista 1992 m, vėliau kas keletą metų būdavo išleidžiami pataisymai ar papildymai. Paskutinioji, aktuali versija – 2013 m. Joje niūriaspalvis auksavabalis yra įrašytas tradiciniu Osmoderma eremita pavadinimu. Tai suprantama, turint omenyje, kad iš viso Buveinių direktyvoje minima apie 1200 rūšių, didelės dalies jų sistematika keičiasi ypač greitai. Be to, Buveinių direktyva yra visų pirma teisės aktas, o ne mokslinė publikacija, o niūriaspalvio auksavabalio sistematika dar nėra iki galo nusistovėjusi.
Žinoma, klausimai dėl teisingo ir vieningo rūšies pavadinimo naudojimo iškyla ir gamtosauginiame kontekste. Tad Europos aplinkos agentūra (angl. European Environment Agency, EEA) yra pateikusi išsamų sąrašą Europos buveinių direktyvos rūšių, kurių moksliniai pavadinimai keitėsi ir dėl kurių apsaugos teisinio statuso galimai kyla diskusijų. Osmoderma barnabita šiame sąraše priskiriama Osmoderma eremita rūšių grupei ir pateikiamas paaiškinimas – Osmoderma barnabita yra priskiriama prie Buveinių direktyvos, jai turi būti užtikrinamas toks pat apsaugos statusas kaip ir Osmoderma eremita rūšiai, nes skirtumai rūšies moksliniame pavadinime yra atsiradę dėl pasikeitusios taksono koncepcijos, t. y. kai viena rūšis buvo išskirta į keletą rūšių. (Šaltinis - visas rūšių sąrašas su paaiškinimais gali būti randamas šiuo adresu: http://cdr.eionet.europa.eu/help/natura2000, Lentelėje Codelist for species (Annex II, IV, V)
Taip pat svarbu paminėti, kad visos 23 Lietuvoje esančios Natura 2000 teritorijos, kuriose yra saugomas niūriaspalvis auksavabalis, yra išskirtos ir saugomos kaip Osmoderma eremita buveinės. (Šaltinis: https://eunis.eea.europa.eu/species/268 Visų teritorijų sąrašą ir žemėlapį galite matyti paspaudęs „Natura 2000 sites“).
Taigi, rūšies pavadinimo keitimas įtakos jos apsaugos statusui nedaro. Todėl neturėtų kilti abejonių dėl Lietuvoje aptinkamo niūriaspalvio auksavabalio apsaugos statuso. Šiai, Lietuvoje aptinkama rūšiai, būtina užtikrinti apsaugą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.