Konferencijos „Negyvos medienos svarba miestuose“ atgarsiai

Rugsėjo gale Lietuvos gamtos fondas organizavo nuotolinę konferenciją „Negyvos medienos svarba miestuose“. Negyva mediena – tai stuobriai, išvartos ir virtuoliai, nudžiūvusios medžių šakos, plyšiai ir drevės esančios žaliuojančiuose medžiuose. Ši negyva mediena yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė. Konferencijos metu pranešėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos pasidalino urbanizuotose teritorijose esančios negyvos medienos tvarkymo ir medžių senolių priežiūros galimybėmis, problemomis ir jų sprendimais. Ši tematika svarbi medžių senolių savininkams, valdytojams ir tyrinėtojams, o ypač – savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už želdinius. Džiugu, kad konferencija sulaukė net 120 užsiregistravusių dalyvių. Pilną konferencijos įrašą galite rasti paspaudę šią nuorodą.

Taip pat dalinamės pagrindinėmis konferencijos metu išsakytomis mintimis bei pranešimų įrašais originalo kalbomis:

Dr. Žydrūnas Preikša „Negyvos medienos reikšmė biologinei įvairovei“

Šio pranešimo metu remiantis moksliniais tyrimais buvo paaiškinta medžių senolių ir negyvos medienos svarba biologinei įvairovei. Kuo senas medis turi daugiau mikrobuveinių, pavyzdžiui drevių, atsilupusios žievės, sausų šakų, tuo daugiau ir įvairesnių rūšių jame įsikuria ir tuo medis vertingesnis. Grybai ir vabzdžiai yra gausiausios rūšių skaičiumi negyvoje medienoje organizmų grupės. Šiaurės Europoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad su negyva mediena yra susiję virš 7500 organizmų rūšių. Tokie išsamūs tyrimai Lietuvoje nėra atlikti, tačiau galima teigti, kad ir Lietuvoje su negyva mediena yra susiję keli tūkstančiai rūšių.

Vikki Bengtsson (Švedija) „Medžiai senoliai miestuose – galimybės, problemos ir jų sprendimas (anglų kalba)“

Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse dirbusi aplinkosaugininkė pažymėjo, kad didžioji dalis ypač senų medžių Europoje aptinkami ne laukinėje gamtoje, o urbanizuotose teritorijose – alėjose, miestų parkuose, kapinėse. Jų apsauga šiose žmogui artimose teritorijose yra ypač svarbi ir dažnai nėra tokia sudėtinga ar brangiai kainuojanti, kaip kartais pasirodo iš pirmo žvilgsnio. Taip pat įdomu pastebėti, didelė dalis miestuose esančių medžių senolių yra dar senesni nei patys miestai, išaugę aplink šiuos medžius. Tokie medžiai, pasak pranešėjos, veikia lyg tarpininkai tarp istorijos ir dabarties.

Dr. Uldis Valainis (Latvija) „Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) urbanizuotose teritorijose Latvijoje, kaip rasti kompromisą tarp visuomenės patogumo ir gamtos apsaugos priemonių (anglų kalba)“

Šio pranešimo metu buvo išsamiai pristatyti Latvijoje galiojantys teisės aktai, skirti vertingų medžių ne miško žemėje ir su jais susijusių rūšių apsauga. Pavyzdžiui, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, norint nukirsti medį, augantį ne miško žemėje, kurio skersmuo didesnis nei 20 cm, reikalingas savivaldybės leidimas. Nors tokios apimties medžiai dar nėra laikomi svarbiomis buveinėmis, tačiau jų apsauga svarbi norint užtikrinti pakankamą senų medžių kiekį ateityje. Taip pat pranešimo metu buvo pristatyta mikrorezervatų (konkrečios rūšies buveinėje jos apsaugai išskirtų teritorijų, kuriose ribojama ūkinė veikla) sistema. Pasak pranešėjo, nors Latvijos įstatymai ir gana griežtai numato senų medžių apsaugą, tačiau dar trūksta medžių savininkų ir valdytojų suvokimo apie gamtinių vertybių svarbą ir šių įstatymų ne visuomet yra laikomasi.

Vikki Bengtsson (Švedija) „Medžių senolių priežiūros standartų kėlimas visoje Europoje – VETree ir VETcert projektai (anglų kalba)“

VETcert – tai Europos mastu veikianti specialistų, dirbančių su medžiais senoliais, sertifikavimo sistema. Yra galimas dviejų rūšių sertifikatas: konsultanto ir praktinės medžių priežiūros specialisto. VETcert sertifikatas apima tokias sritis kaip medžio būklės įvertinimas, dirvožemio ir šaknų priežiūra, genėjimo technikos, su medžiu susijusi biologinė įvairovė ir kt., bei užtikrina, kad su medžiu senoliu dirbantis žmogus turi šiam darbui reikalingas žinias. Sertifikatas buvo sukurtas 2019 m ir yra kuruojamas Europos arboristikos tarybos. Šiuo metu Europoje jau yra keliasdešimt sertifikuotų specialistų, vienas jų – ir Lietuvoje.

Alvydas Gintaras „Medžių milžinų ir negyvos medienos priežiūros ir tvarkymo gairės“

Medžių milžinų priežiūra ir negyvos medienos tvarkymas – visuomet daug diskusijų sukeliantys klausimai. Medžių senolių priežiūros tendencijos Europoje sparčiai kinta ir tobulėja, o Lietuvoje dažnai medžius tvarko darbininkai, neturintys tam specialaus pasirengimo. Lietuvos gamtos fondas 2018 m paruošė rekomendacijas „Medžių milžinų ir negyvos medienos priežiūros ir tvarkymo gairės.“ Jose pateikiami pasiūlymai, kaip miestų miškuose ir kitose teritorijose suderinti biologinės įvairovės apsaugos ir visuomenės poreikius. Šį leidinį galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą.